Tinkuojamo fasado sistema

Kuri fasado apdaila efektyvesnė ir pigesnė – vėdinama ar tinkuojama? Toks iš pirmo žvilgsnio elementarus klausimas nėra toks paprastas, bet jis aktualus renkantis fasadą tiek renovacijoje, tiek naujoje statyboje.

Trumpai priminsime, kas slypi po terminais tinkuojamas ir vėdinamas arba ventiliuojamas fasadas. Vėdinamas fasadas – tai konstrukcija, kurioje yra suformuotas tarpas oro judėjimui tarp apšiltinimo medžiagos ir galutinės apdailos. Šis tarpas neleidžia šiltinimo medžiagoje kauptis drėgmei, atlieka džiovinimo funkciją. Konstrukciją sudaro šie elementai: sistemos karkasas, mechaninio tvirtinimo elementai, termoizoliacinis ir vėjo izoliacijos sluoksniai, oro tarpas, galutinė apdaila, kuri vėdinamajame fasade paprastai būna iš cementinių, HPL ar kitų plokščių. Pagal jas iš esmės galima atskirti, kad fasado sistema yra vėdinama.

Nevėdinamas fasadas – konstrukcija, kai prie pastato lauko sienų nėra tarpo, leidžiančio orui judėti, termoizoliacinė medžiaga be tarpo dengiama tinku. Oficialiai ši fasado sistema vadinama tinkuojamąja sudėtine termoizoliacine sistema (angl. External Thermal Insulation Composite System, ETICS), o populiariai – tinkuojama sistema. Galutinei apdailai dažniausiai naudojamas struktūrinis tinkas.

Tinkuojamo fasado sudedamosios dalys yra: termoizoliacinė medžiaga (dažniausiai polistireninis putplastis), klijai ir/ar mechaniniai tvirtinimo elementai, armavimo mišinys, tinklelis, apdailinis tinko sluoksnis. Fasadinis tinkas gali būti dažomas, ant jo gali būti klijuojamos įvairios plytelės.

Kaip matyti, principinis skirtumas tarp šių dviejų fasado sistemų yra vėdinamas oro tarpas ir naudojama termoizoliacinė medžiaga. Vėdinamuose fasaduose dažniau naudojama mineralinė vata, tinkuojamuose – polistireninio putplasčio plokštės.

Atsakymas į klausimą, kuri fasado sistema geresnė, dažniausiai turint omenyje šilumines savybes, ir paprastas, ir sudėtingas. Vienu atžvilgiu jis vienareikšmis – geriausia ta sistema, kuri tenkina lūkesčius ir geriausiai pritaikyta esamai situacijai. Lūkesčiai dėl bet kurio pastato lauko sienų visų daugmaž vienodi – kad fasado įrengimas nebūtų pernelyg brangus, kad atrodytų gražiai, nesikeistų laikui einant, nereikalautų priežiūros. Pritaikymas esamai situacijai priklauso nuo konstruktyvo būklės. Pavyzdžiui, jeigu sienos labai nelygios, racionalu rinktis vėdinamą fasadą, nes lengviau sienas išlyginti. Čia prasideda pasirinkimo laukas, o jame slypi daug detalių: medžiagų kaina ir darbo sąnaudos, ilgaamžiškumo, priežiūros bei atnaujinimo klausimai, pokyčiai eksploatacijos metu ir t.t.

Bet kuriuo atveju visiškai idealių medžiagų nėra, objektyvų dviejų fasado sistemų palyginimą rasite paspaudę saugią nuorodą, straipsnyje „Tinkuotas ar vėdinamas fasadas“. O šiame straipsnyje panagrinėsime modernizuotų daugiabučių fasadų apšiltinimo būdo ir kainos ryšį.

Tinkuojamo fasado efektyvumas

Mokslo darbą rengiantis inžinierius Vykintas Sliesoraitis sako, jog Lietuvos renovacijos žemėlapyje galima pamatyti renovuotų daugiabučių energinės klasės pasikeitimus, bet nėra konkretesnių duomenų, kurie parodytų, kaip tai pasiekta, kokios naudotos medžiagos ir sprendimai, kokia renovacija efektyviausia, t.y. sutaupo daugiausia šilumos energijos ir nereikalauja didžiulių kreditų. Juk renovacijos tikslas būtent toks.

Aplinkos projektų valdymo agentūra inžinieriaus rengiamam mokslo darbui pateikė 3467 renovuotų daugiabučių duomenis. Pasitelkus didelių duomenų analizės programą, buvo nutarta padaryti panašaus dydžio (1500-4000 kv. m ploto) renovuotų daugiabučių efektyvumo – t.y. kaštų ir naudos analizę. Duomenų palyginimui buvo pasirinkti trys pagrindiniai kriterijai:

Faktinis šilumos energijos sutaupymas (procentais);
Kredito suma 1-am kv. metrui;
Šilumos sąnaudos (kWh) per mėnesį 1-am kv. metrui ploto apšildyti;

Kitaip sakant, pabandyta surasti renovuotus daugiabučius, kurių gyventojams renovacija kainavo mažiausiai, bet šilumos sutaupymai yra didžiausi, tuo pačiu pažiūrėti, kokio tipo fasadų sistemos juose naudotos. Kaip žinia, vieni iš didesnių šilumos nuostolių patiriami per lauko sienas.

Pasirodė, kad mažiausi šilumos sutaupymai renovuotuose daugiabučiuose siekia 21-34 proc. nuo iki renovocijos suvartojamos šilumos energijos, jų gyventojų kredito sumos nėra didelės, bet renovacijos efektas irgi ne itin juntamas. Neaišku, kokie kiti darbai be sienų apšiltinimo buvo atlikti, kokie fasadai juose įrengti, gali būti, kad šiuose daugiabučiuose buvo apšiltintas tik stogas arba tik sienos.

Pasirinkus didžiausių šilumos sutaupymų (nuo 75 iki 95 proc.) kriterijų, paaiškėjo 17-os daugiabučių sąrašas:

Visi šie daugiabučiai pasiekė B arba C energinio naudingumo klasę, bet detalesnė analizė rodo, kad C ir B klasės namuose kilovatvalandžių skirtumas kv.metro šildymui yra vos 0,7 kWh B klasės naudai. Vadinasi, skirtumai tarp B ir C klasės šilumos taupymo požiūriu yra labai nedideli.

Pridėjus mažiausios kredito sumos kriterijų, gautas daugiabučių dešimtukas, kuriuose šilumos sutaupymai didžiausi, o kredito suma - mažiausia.

Savaime suprantama, detalesnis šių renovacijos projektų nagrinėjimas pateiktų efektyviausių renovacijos priemonių sąrašą, bet net ir paviršutinis žvilgsnis į namų fasadus per Google Street View rodo, kad 7 iš 10-ies daugiausia taupantys ir mažiausiai už renovaciją mokėję daugiabučiai atnaujinti naudojant tinkuojamą fasado sistemą. Čia reiktų padaryti išlygą, kad galbūt šių namų apdailai buvo naudojamos klijuojamos plytelės, bet, kaip minėjome, tokie sprendimai itin reti. Tikslesnį atsakymą galėtų pateikti projektuotojai ar rangovai, bet tokių duomenų surinkimas gana problematiškas.

Tinkuojami fasadai.

Ieškant didesnių šilumos sutaupymų už mažiausią renovacijos kainą, kriterijai buvo susiaurinti, imant dažniausiai pasitaikančius šilumos sutaupymus nuo 60 iki 85 proc. ir 50-120 Eur/kv.m renovacijos kainą. Taip atsirado už mažiausią sumą, tenkančią 1-am kv. metrui, efektyviausiai renovuotų pastatų dešimtukas Kaune. Kaunas pasirinktas dėl galimybės aplankyti atnaujintus daugiabučius.

Pigiausiai ir efektyviausiai renovuotų daugiabučių atrankos kriterijai:

Faktiškai pasiektas šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimas: nuo 60 iki 85 proc.;
Kredito suma vienam kvadratiniam metrui: nuo 50 iki 120 eurų;
Kilovatvalandės šildymui vienam kvadratiniam metrui: nuo 5 iki 9 kWh;
Naudingasis plotas: nuo 1500 iki 4000 kvadratinių metrų.

Už mažiausią kainą (nuo 50 iki 120 €/kv.m) renovuoti ir 60-85 proc. šilumos taupantys daugiabučiai Kaune:

Naujakurių g. 66 – tinkuotas fasadas
Pramonės pr. 95– vėdinamas fasadas
V. Landsbergio-Žemkalnio g. 8– tinkuotas fasadas
Vytauto pr. 56 - tinkuotas fasadas
A. Juozapavičiaus pr. 20 – tinkuotas fasadas
Draugystės g. 5E – tinkuotas fasadas
Geležinio Vilko g. 21 – tinkuotas fasadas
K. Baršausko g. 65 – tinkuotas fasadas
K.Griniaus g. 3 - tinkuotas fasadas
K. Škirpos g. 15 – tinkuotas fasadas

Aplankius minėtus daugiabučius paaiškėjo, jog kone visų, t.y. 9-ių ir 10-ies, efektyviausių daugiabučių fasadai atnaujinti naudojant tinkuotą termoizoliacinę sistemą.

Taip pat buvo surasti efektyviausiai renovuoti daugiabučiai Vilniuje, vilniečiai gali juos aplankyti ir patikrinti naudotą fasado aptšiltinimo sistemą.

Tinkuojamų fasadų kaina

Nors nėra duomenų apie skirtinguose projektuose naudojamas kitas medžiagas ir sprendimus, bet, kadangi fasadų apšiltinimo ir apdailos sąnaudos sudaro 20-35 proc. visų renovacijos darbų, galima daryti prielaidą, kad didžiausią šilumos taupymo efektą duoda fasadai su tinkuota sudėtine termoizoliacine sistema. Šioje sistemoje dėl patogumo ir pigumo dažniausiai naudojamas polistireninis putplastis. Putplasčio plokštės ant fasado klijuojamos ir tinkuojamos, skirtingai nuo vėdinamo fasado nereikalingas karkasas su oro tarpu ir papildomos medžiagos.

Tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos su polistireniniu putplasčiu degumo klasė yra B-s1, d0. Pagal gaisrinės saugos taisyklių „Gaisriniai saugos pagrindiniai reikalavimai“ reikalavimus, ši sistema tinka I ir žemesnio atsparumo ugniai laipsnio pastatų šiltinimui. Mineralinė vata irgi gali būti naudojama tinkuojamojoje fasado apšiltinimo sistemoje, bet tokių sprendimų pasitaiko rečiau.

Kad fasadų apšiltinimo reikšmė labai didelė, rodo išorės sienų, langų ir stogo šilumos perdavimo koeficientų U verčių (W/ kv.m K) palyginimas prieš renovaciją ir po. Lyginant su langais ir stogu, po renovacijos šilumos nuostoliai per lauko sienas sumažėja daugiausiai.

Pastatų išorinių atitvarų šilumos perdavimo koeficientai U (W/kv.m K) prieš ir po renovacijos.

Mokslininkų straipsniuose apie modernizuotų daugiabučių energijos suvartojimus ir atsiperkamumą pateikiama išvada, jog vėdinamos sistemos atsipirkimo laikas yra apie 66 proc. ilgesnis nei renovuojant fasadus tinkuojama sudėtine termoizoliacine sistema. Toks skirtumas gaunamas dėl didesnių pradinių investicijų, reikalingų vėdinamam fasadui įrengti.

Tinkuojamo fasado sistema

Šiuo metu mūsų šalies rinkoje yra nemažai tinkuojamų termoizoliacinių sistemų tiekėjų. Šias sistemas vienija medžiagų tipai ir šiltinimo būdas, kai ant fasadinės sienos iš eilės montuojami šie sluoksniai:

Termoizoliacinis – polistireninio putplasčio lakštai;
Armavimo (bazinis) – klijų ir tinko mišinys, sutvirtintas tinkleliu;
Apsauginis (dekoratyvinis) – dekoratyvinis arba dažytas fasadinis tinkas.

Sistemoje svarbiausia tai, kad parinktų sisteminių medžiagų visuma funkcionuoja kompleksiškai - medžiagos dera viena su kita pagal sukibimo, stiprumo, garų laidumo, atsparumo temperatūros poveikiams ir kitus parametrus. Todėl fasado medžiagų sistema privalo būti sertifikuota, tai užtikrina, kad visos naudojamos medžiagos ir komponentai yra tinkami naudoti kartu – jų tarpusavio suderinamumas patikrintas laboratorijose.

Technines rekomendacijas, kaip ant fasadų turi būti klijuojamos putplasčio plokštės, kaip jos sujungiamos, kaip apšiltinami angokraščiai, kaip formuojamos palangės ir daugelį kitų detalių architektai bei projektuotojai ras UAB „Kauno šilas“ parengtame kataloge „Energiškai efektyvus šiltinimas Šiloporu“.

Gyventojams, planuojantiems savo daugiabučio ar vienbučio namo renovaciją ir besirenkantiems fasadų apšiltinimo bei apdailos būdą, svarbiausia yra pasirinkti efektyviausią ir ne pačią brangiausią sistemą, remiantis ne emocijomis, gražu-negražu kriterijais, o objektyviais skaičiais.

ASA.LT informacija parengta pagal UAB „Kauno šilas“ pateiktus duomenis