Norintiems apšiltinti išorines namo sienas dažnai labiau rūpi šiltinimo sluoksnio storis, medžiagų kiekis ir jų kaina. Tačiau daug svarbiau yra termoizoliacijos sluoksnio sandarumas ir tvirtinimas, kitaip sakant, darbo kokybė. Nuo darbo kokybės priklauso sandarumas, tuo pačiu šilumos sunaudojimas. Tai svarbiausias fasadų šiltinimo darbų etapas.

Išorinių sienų šiltinimas tinkuojama sudėtine termoizoliacine sistema

Prie išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos priklauso tinkuojama ir apdailos plytelėm klojama šiltinimo sistema

Tinkuojama ir apdailos plytelėmis klojama šiltinimo sistema naudotina visų rūšių gyvenamiems , viešosios paskirties ir pramonės pastatams. Sistema dėl galutinės apdailos iš esmės nesikeičia, ją įrengiant vadovaujamasi STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“, Statybos taisyklėmis ST 2124555837.01:2021 “Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu” bei kitais norminiais aktais.

Polistireninio putplasčio plokščių parinkimas

Polistireninio putplasčio storis tinkuojamoje sudėtinėje termoizoliacinėje sistemoje apskaičiuojamas pagal numatomą pasiekti energinę klasę, vadovaujantis STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“.

Gyvenamojo namo išorinės sienos šiltinimas tinkuojama sistema ir polistireninio putplasčio storiai, reikalingi A+, A++ energinei klasei pasiekti.

UAB „Kauno šilas“ skaičiuoklėje, galite pasitikrinti jūsų projektui rekomenduojamą putplasčio storį, įvedę savo planuojamo projekto parametrus.

Apie polistireninį putplastį

Polistireninis putplastis (dar vadinamas polistirenu ir polistirolu) yra labai lengva medžiaga. Jo tankis fasado šiltinimui – 13–20 kg/m³. Šiltinimo sistema su polistirenu nesudaro statinio konstrukcijoms didesnės papildomos apkrovos. Polistireninis putplastis pasižymi geromis mechanino stiprio savybėmis: gniuždymo, lenkimo, statmeno paviršiui tempimo ir kt. putplastis šiltinimo sistemose nepūva, nedūlėja, nekeičia savo tūrio. Jis nesensta, termoizoliacines, mechanines bei kitas savybes išlaiko per visą pastato eksploatavimo laiką.

Polistireninis putplastis yra nekenksmingas aplinkai. Gamybos metu laikomasi Europos direktyvų ir rekomendacijų susietų su aplinkosauga ir klimato kaita. Gaminant polistirolą, anglies dioksido kiekis, išsiskiriantis į aplinką, yra nedidelis. Polistireno gamybai suvartojamos energijos sąnaudos yra labai mažos, palyginti su energijos sąnaudomis kitų termoizoliacinių medžiagų gamybai. Jame nėra jokių tirpių medžiagų, galinčių užteršti gruntą ir požeminius vandenis. Polistirene negali būti pelėsinių grybų – 22 mikromicetų maitinimosi terpė, juo neminta jokie gyvi organizmai.

Polistireninis putplastis beveik neįgeria vandens. Panardinus į vandenį ir jame išlaikius 28 paras, įgėris nesiekia 3 % tūrio. Toks nedidelis vandens kiekis tik labai mažai pakeičia šios medžiagos termoizoliacines savybes.

Polistireninis putplastis sudarytas iš nedidelio skersmens sandarių kapsulių, kuriose yra 2 % organinio stireno ir 98 % oro. Būtent dėl savo struktūros polistirenas turi labai mažą šilumos laidumo koeficientą, nes, kaip žinia, oras yra prasčiausias šilumos laidininkas. Fasado apšiltinimui naudojamo polistireninio putplasčio šilumos laidumo koeficientas λ = 0,030–0,039 W/(m·K)

Polistireninis putplastis priskiriamas E degumo klasei bet konstrukcijose jis nebūna atviras Bandymais patvirtinta, kad polistireninio putplasčio pagrindu sukurtos kompozitinės termoizoliacinės sistemos, kaip galutiniai statybos produktai, pagal degumą priskiriami tokioms pat klasėms kaip ir kitų plačiai naudojamų termoizoliacinių medžiagų Polistireninio putplasčio pagrindu sukurtos sienų šiltinimo sistemos ir atitinka B-s1, d0 degumo klasės reikalavimus. Ši degumo klasė tenkina net ir I – o atsparumo ugniai laipsnio pastatams taikomus reikalavimus.

Šių ypač gerų savybių dėka polistireninis putplastis yra viena iš populiariausių šiltinimo medžiagų.

Lauko sienų šiltinimui „Kauno šilas“ specialistai rekomenduoja naudoti polistireninio putplasčio plokštes:

·  Šiloporas Neo EPS 70

·  Šiloporas Neo EPS 80

·  Šiloporas EPS 70

·  Šiloporas EPS 80

Šiloporas Neo EPS plokščių izoliacinis efektyvumas yra maždaug 22 proc. geresnis nei įprastų fasadinių EPS plokščių, todėl norimai energinio efektyvumo klasei pasiekti konstrukcijoje reikalingas plonesnis putplasčio sluoksnis.

Polistireninio putplasčio plokštės turi būti tikslių matmenų, griežtos geometrinės formos, leistinas nuokrypis nuo stačiojo kampo - 2 mm/m, o leistini pločio bei ilgio nukrypimai ± 2 mm. Tai svarbu plokštes klijuojant, kad neliktų sandarumą mažinančių tarpų.

Dalis vartotojų baiminasi, kad, apšiltinus sienas putplasčiu, jos bus „nekvėpuojančios“.

Sienų „kvėpavimas“ yra vienas iš dar nuo senų laikų užsilikusių mitų, kai apie patalpų vėdinimą niekas negalvodavo. Šiuolaikinio apšiltinto namo visas apvalkalas turi būti kuo sandaresnis, antraip pro „kvėpavimo takus“ - šilumos tiltelius išeis šiluma.

Sienų paruošimas apšiltinimui

Apšiltinant senus fasadus sienų paruošimas yra labai svarbus. Pirminė sąlyga – patikrinti esamos sienos išorinį paviršių, šiltinamos sienos turi būti tvirtos, netrupančios, be plyšių, švarios bei sausos. Jeigu pagrindo sluoksniai irūs, netvirti, tokius sluoksnius reikia pašalinti, o esant dideliems pažeidimams atstatyti pagrindo sluoksnį. Jei ant renovuojamų sienų yra teršalų, druskų apnašų, samanų ar pelėsių, juos būtina nuvalyti, nuplauti naudojant specialias priemones. Prieš pradedant klijuoti termoizoliacines plokštes reikia kiek įmanoma apsaugoti konstrukcijas nuo vandens poveikio, svarbu, kad sienose nebūtų perteklinės drėgmės, kuri neleidžia klijams įsigerti į klijuojamą sienos paviršių, kurį laiką kol išgaruoja, drėgmė mažina šiltinimo sistemos efektyvumą. Smarkiai įgeriančius drėgmę pagrindus reikia impregnuoti ar gruntuoti tuo kažkiek sumažinant įgeriamumą o esant dulkėtam paviršiui tuo pačiu surišant dulkes kurios blogina klijų sukibimą .

Būtina sutaisyti ir išlyginti fiziškai pažeistus šiltinamus paviršius bei fasaduose esančius balkonus, lodžijas, stogelius ir kt.; prieš šiltinant išorines stambiaplokščių namų sienas, būtina išvalyti ir užsandarinti jų siūles, kad pro jas į šiltinimo sistemą nesiskverbtų patalpų orinė drėgmė, nesiveistų mikroorganizmai. Šiltinamos atitvaros turi būti švarios ir sausos. Keraminių plytų mūro drėgnis turėtų būti ≤1,5 %, silikatinių plytų mūro bei betoninių atitvarų ≤5 % tūrinio drėgnio.

Polistireninio putplasčio plokščių klijavimo darbai. Bendrieji reikalavimai, klijų paruošimas.

Klijuoti polistireninio putplasčio plokštes galima tik esant ne mažesnei nei +5°C aplinkos oro temperatūrai, pageidautina, kad per artimiausią parą nelytų.

Prieš šiltinant išorines sienas, būtina tinkamai įrengti aukščiau ir šalia esančias atitvaras, apsaugančias šiltinimo sistemą nuo atmosferos kritulių bei kitų nepalankių poveikių. Šiltinamą pastatą būtina gerai vėdinti, jo patalpų oro santykinis drėgnis turėtų būti ≤ 60%.

Polistirolo, ypač pilkojo, negalima klijuoti ant saulės įkaitintų fasadų, nes klijai, dar nespėję gerai sukibti su pagrindu, per greitai išdžius. Klijuojant vasarą, jeigu fasadus kaitina tiesioginė saulė, rekomenduojama naudoti uždangalą. Klijuojant plokštes lyjant, užtikrinti paviršiaus apsaugą nuo lietaus poveikio tai pat naudoti uždangalą, nes jei lietus pateks ant nesukietėjusių klijų, gali klijus išplauti.

Nerekomenduotina klijuoti termoizoliacines plokštes pučiant stipriam vėjui.

Plonasluoksniu tinku padengtų fasadų nerekomenduojama dažyti tamsiais dažais. Tyrimai rodo, kad tamsių fasadų, ypač pietvakarinėje pusėje, paviršius 62 gali įkaisti net iki 40 ºC daugiau už aplinkos orą. Dėl to tamsiuose fasaduose gali atsirasti neleistino dydžio deformacijų bei plyšių. Siekiant išvengti dėmių ant fasadų dėl mikroorganizmų poveikio gausiai apželdintoje aplinkoje, botanikai rekomenduoja vengti mineralinės fasadų apdailos.

Rinkoje yra ne vienas klijavimo-armavimo mišinys, skirtas putplasčio plokštėms klijuoti ant lauko sienų. Sauso mišinio masė beriama į gamintojo nurodytą vandens kiekį ir išmaišoma sraigtiniu maišytuvu. Paruošto mišinio naudojimo laikas turi būti nurodytas gamintojo. Plokštė perimetru padengiama apie 5 cm pločio mišinio juosta ir 3-4 delno dydžio kauburėliais plokštės viduryje. Svarbu, kad ne mažiau kaip 40 proc. prispaustos plokštės paviršiaus būtų padengta klijais. Tai darytina todėl, kad šiluma iš pastato negalėtų skverbtis į išorę per siūles arba per atsitiktinai pažeistas šiltinimo plokščių vietas. Kad šiltinimo sistemoje nesusidarytų šilumos tiltelių, į sandūras tarp plokščių klijų nededama. Sandūrose pasitaikantys plyšiai standžiai užpildomi šiltinimo medžiagos atraižomis arba užpildomos montažinėmis putomis. Klijų mišiniai leidžia išlyginti šilumą izoliuojančias plokštes jas klijuojant.

Jeigu ant fasado bus klijuojamos plytelės, klijų ant plokščių reikia tepti daugiau – reikia padengti apie 60 proc. paviršiaus, nes plytelių svoris sukuria papildomą atplėšimo jėgą.

Jeigu pagrindas nevienalytis, iš įvairių medžiagų, geriau naudoti kartu su klijais ir stipriai su pagrindu sukimbančias universalias klijuojančias putas, pavyzdžiui, Penosil Premium SpeedFix EPS&XPS 878.Jos tinka angokraščiams apklijuoti, palangėms montuoti, siauriems tarpams užpildyti. Putos patogios tuo, kad prispaustų plokščių lygumą dar 5 minutes galima koreguoti. Daugiau informacijos –„Klijuojančios putos, polistireninio putplasčio klijai“

Darbų eiga

Pirma putplasčio plokščių eilė virš cokolio dedama ant cokolinio profiliuočio, jis turi būti lygiai ir patikimai pritvirtintas.

Jei atliekamas pastato su įtrauktu cokoliu papildomas šiltinimas, tai pirmąją šiltinimo plokščių eilę kartu su cokoliniu profiliuočiu rekomenduojama nuleisti žemyn nuo cokolio ≥ 100 mm ir papildomai įdėti šilumos izoliacijos intarpą. Tai darytina, siekiant išvengti šiluminio tiltelio ir apsaugoti nuo šalimo prie cokolio esančias pirmo aukšto grindis.